2015 m. vasario 4 d., trečiadienis

Menas kaip galia ir drebulys: Jurga Barilaitė ABRAKADABRA

Sąskambis su garsiuoju garbingojo Filosofo Arturo veikalu Die Welt als Wille und Vorstellung nėra atsitiktinis, nes J.Barilaitės kūrybinio mąstymo ir meninės strategijos atveju valia ir vaizdingumas tikrai yra vieni iš kertinių dalykų, savotiški tramplinėliai, kurių dėka galima skaityti, jausti ir suvokti šios menininkės darbus.

Bet vis tik galios bei drebulio definicijos yra dar tikslesnės!

Esmė slypi tame, kad J.Barilaitės menas yra paremtas ne tik jos valia (manau, kad niekas neprieštaraus mano pastebėjimui, kad tai viena valingiausių – atletiškiausių etc. menininkių net ir šiuolaikinių meninink-Ų atveju), bet ir galia. Beveik visi J.Barilaitės artefaktai yra susiję su fizinėmis pastangomis – tai yra GALIA. J.Barilaitė boksuojasi ir plaukia (tai turbūt patys populiariausi, visuomenei labiausiai žinomi veiksmai), o šiuo atveju (kalbame apie prieš mūsų akis esantį ABRAKADABRA) kilnoja rankas, judina kūną ir kalba burtažodžius.
Kokia yra burtažodžio prasmė ir tikslas?

Jurga Barilaitė, Abrakadabra-skaičiuotė, 2014, videoperformansas, 3 min., galerija "Vartai, VilniusGalbūt būsiu ne visai tikslus ir teisingas, na, kaip visuomet - subjektyvus, tačiau galvoju, kad tai yra vienas prabangiausių J.Barilaitės darbų - šviesa, spalvos semantika (žinoma, galima įžiūrėti ir aliuzijų su tapybinės Vilniaus mokyklos tradicija - tie spalviniai deriniai, toks perlamutriškas auksas su šiek tiek dumblo, yra būdingas ir tautiniam neo ekspresionizmui). Gaila, kad fotografuojant nepagavau įspūdingo žiedo ant rodomojo piršto, bet suknelė ir taip gerai matyti. Kitas dalykas - semantika - autorė čia primena ir Tiesą spinduliuojantį MKČ personažą ir Bartoldhy Liberty statulą iš didžiojo Niujorko miesto. Kaip žinia, Tiesa ir Laisvė yra linkusios užhipnotizuoti. 

Ogi poveikis. [Nepradėsime aiškinti, kas yra visokie maginiai užkeikimai, burtiniai palinkėjimai, nužiūrėjimai ir panašiai – apie tai galima paskaityti kad ir aktualumo vis dar nepraradusiame Raganų kūjyje – on že Malleus Maleficarum]. Tad J.Barilaitė veikia mus – visus žioplius, tuos, kurie žiopso, mato, analizuoja, nors dažniau nieko jie neanalizuoja, bet tiesiog žiūri. Tas veikimas ir yra ne kas kita, kaip GALIA (šioje vietoje galima suregzti tokią semiotinę veiksmų grandinėlę – J.Barilaitės/meninkės valia virsta galia veikti Jus arba mus/žiūrovus.

Dar didesnė esmė slypi tame, kad Jūs arba mes [t.y. žiūrovai – bet kalbu apie empatišką publiką] nuo to pradedame jaustis blogai. Jūs arba mes jaučiamės įbrukti į pieno stiklinę, jaučiamės patys boksuojami (kaip ta tapybinė drobė/kriaušė).

Naujausiu atveju blogai jaučiamės, nes J.Barilaitė, pasitelkdama savo valią ir galią, keri mus. Turbūt nebūtų klaidingas šiuo atveju palyginimas apie hipnotizuojančias gyvatės galias ir į jos nasrus netrukus pateksiantį paukštelį. Marguolė stebi dagilėlį, pastarasis prieš ją neturi jokių galių (aš, savo ruožtu, tegaliu pasidalinti asmenine patirtimi – vis garsyn, auginant įtampą sakomos skaičiuotės ir skanduotės, iš tiesų pradeda kerėti ir dar be to – tikėti, jog magiškasis gyvenimas išliko vaikiškame pasaulyje bei jį išreiškiančioje mitologijoje). Taip ir mes nuo J.Barilaitės ABRAKADABRA drebame, virpame (prisiminkime Kierkegaardą) su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.


Tokia tad J.Barilaitės meno kaip galios ir drebulio logika...

Jurga Barilaitė, Toli - arti, 2014, video instaliacija, galerija "Vartai", Vilnius
Šis Toli - arti (plaštaką keičia spiralė - ir taip iki begalybės) bent mano (vėlgi - subjektyvia) nuomone, yra Abrakadabrą semantiškai papildantis segmentas. Prasmių ir reikšmių čia, žinoma, galima įžiūrėti begalę - viena iš jų tai būtų biblijinė Baltazaro puota, kuomet visą vakarėlį sugadina taipogi abrakadabriškus žodžius ant sienos užrašiusi ranka. Kitas dalykas, kadangi pats esu keturakis (ir ne bet koks - o su stažu), tai žvelgiant, žiūrint, žiopsant (ar medituojant) į Abrakadabrą, kairiajame akinių stikle pačiam atsispindėjo ta hipnozinė spiralė, kuri J.Barilaitės tariamiems burtažodžiams suteikė papildomų ir  lemiamų galių - po jų aš galutinai buvau paveiktas Meno ir pradėjau egzistencialiai drebėti it koks drugio krečiamas nelaimėlis-ligonis.